2015 m. Nature Reviews Endocrinology apžvalgoje neuromokslininkė Roberta Diaz Brinton su kolegomis pažymi, kad perimenopauzės simptomai daugiausia yra neurologiniai. Jie atspindi estrogeno reguliuojamų sistemų sutrikimus: temperatūros reguliavimo, miego, paros ritmo ir kelių pažintinių funkcijų. Autoriai perimenopauzę laiko ir galimu smegenų ligų prevencijos langu.
Ką rodo smegenų vaizdai
2021 m. Scientific Reports tyrime Lisos Mosconi komanda palygino moteris prieš menopauzę, jos metu ir po jos su tokio paties amžiaus vyrais. Smegenų struktūra, ryšiai ir energijos apykaita skyrėsi pagal menopauzės etapą, ir tai geriau paaiškino hormoniniai pokyčiai nei kalendorinis amžius. Po menopauzės rodikliai didžiąja dalimi stabilizavosi, o pilkosios medžiagos tūris kai kuriose srityse atsikūrė. Moterims, turinčioms APOE-4 geno variantą, kaupėsi daugiau beta amiloido nei tokį pat genotipą turintiems vyrams.
Ką tai reiškia jums
- Menopauzė yra neurologinis pereinamasis laikotarpis, o ne vien „moteriška problema“.
- Daugelis smegenų pokyčių po menopauzės nusistovi, todėl sunkus etapas dažniausiai laikinas.
- Simptomus verta aptarti su gydytoju: yra įvairių gydymo galimybių.
Šaltiniai
- Brinton R. D., Yao J., Yin F., Mack W. J., Cadenas E. (2015). Perimenopause as a neurological transition state. Nature Reviews Endocrinology, 11(7), 393–405. doi:10.1038/nrendo.2015.82
- Mosconi L., Berti V., Dyke J. ir kt. (2021). Menopause impacts human brain structure, connectivity, energy metabolism, and amyloid-beta deposition. Scientific Reports, 11(1). doi:10.1038/s41598-021-90084-y